5 pagrindiniai įgūdžiai, į kuriuos rekomenduojama atkreipti dėmesį

Vaiko raida – nuolatinis mokymosi procesas, kuriame įgyja svarbių įgūdžių, padedančiu tapti savarankišku, kūrybišku, socialiai atsakingu žmogumi. Nors kiekvienas vaikas ugdosi savaip ir savo tempu, išskyriau 5 esminius įgūdžius, į kuriuos rekomenduojama atkreipti dėmesį.

Smulkioji/stambioji motorika

Kodėl svarbu?

Motoriniai įgūdžiai leidžia vaikui atlikti kasdienes užduotis – nuo vaikščiojimo iki rašymo, drabužių užsisegimo. Gerai išlavinta motorika prisideda ir prie pažintinių gebėjimų, nes judėjimas aktyvina smegenų veiklą.

Kaip lavinti?

Stambioji motorika (kūno judesiai, koordinacija)

  • Bėgiojimas, šokinėjimas, laipiojimas.
  • Važinėjimas paspirtuku, dviračiu.
  • Žaidimai su kamuoliu, pusiausvyros pratimai.

Smulkioji motorika (rankų ir pirštų judesiai)

  • Dėlionės, kaladėles, konstrukoriai.
  • Piešimas, plastilino minkymas, kirpimas žirklėmis.
  • Vėrimas, raištelių rišimas ir kt.

Kalbiniai įgūdžiai ir bendravimas

Kodėl svarbu?

Geras kalbinis išsivystymas padeda vaikui išreikšti mintis, bendrauti su kitais. Vaikai, kurie geba aiškiai kalbėti geriau supranta emocijas, turi stipresnius socialinius ryšius, labiau pasitiki savimi.

Kaip lavinti?

  • Kalbėtis su vaiku nuo pirmųjų dienų, komentuojant kasdienius veiksmus.
  • Skaityta pasakas, pasakoti istorijas.
  • Dainuoti daineles.
  • Skatinti vaiką pasakoti apie savo dieną, emocijas. Svarbu klausimus užduoti taip, kad nebūtų jiems galimybės atsakyti tik „taip“ arba „ne“.
  • Vaidmenų žaidimai, imituojant kasdienes situacijas.

Emocinis intelektas ir socialiniai įgūdžiai

Kodėl svarbu?

Vaikas, kuris supranta savo ir kitų emocijas, lengviau kuria santykius, sprendžia konfliktus, prisitaiko prie naujų situacijų. Emocinis intelektas yra tiesiogiai susijęs su vaiko sėkme tiek asmeniniame gyvenime, tiek profesinėje srityje ateityje.

Kaip lavinti?

  • Kalbėti apie emocijas, padėti vaikui jas įvardinti (matau esi nuliūdęs, piktas, laimingas). Taip pat norėčiau pabrėžti, kad mes tėvai irgi galime ir privalome įvardinti tai, ką jaučiame, kad vaikas suprastų, jog ne jis vienas jaučia įvairius jausmus, o ir suagusieji kartais taip jaučiasi ir tai visiškai normalu. Pvz: „šiandien esu labai suirzęs, darbe kilo įvairių sunkumų”. „Esu laimingas – šiandien taip smagiai praleidome laiką”.
  • Drauge skaityti knygas apie emocijas ir jausmus. 
  • Ugdyti problemų sprendimo įgūdžius – diskutuoti, kaip elgtis tam tikrose situacijose.
  • Skatinti empatija – kalbėtis, klausti kaip jaučiasi kitas.
  • Skatinti bendradarbiauti, palaukti savo eilės ir pnš.

Kūrybiškumas ir kritinis mąstymas

Kodėl svarbu?

Kūrybiškumas leidžia vaikui atrasti naujus sprendimus, o kritinis mąstymas analizuoti informaciją, atskirti tiesą nuo klaidingos informacijos.

Kaip lavinti?

  • Leisti vaikui ekperimentuoti ir kurti be baimės suklysti.
  • Skatinti fantaziją – pasakų kūrimą, vaidmenų žaidimus.
  • Duoti žaislų, kurie neturi vieno naudojimo būdo – modelinas, kaladėlės, LEGO.
  • Užduoti klausimus „Kaip tu tai spręstum?”, „Ką galima būtų padaryti kitaip”?

Savarankiškumas ir problemų sprendimas

Kodėl svarbu?

Vaikai, kurie anksti mokosi būti savarankiški, tampa pasitikintys savimi, geba spręsti iškilusias problemas ir mažiau bijo naujų iššūkių.

  • Leisti atlikti veiksmus, kuriuos vaikas gali  pats savarankiškai (apsirengti, susitvarkyti žaislus). Nors puikiai suprantu, kad skubant ryte ar pasiimant vaikus iš darželio labai norisi, kad viskas vyktų greičiau ir nereikia savęs dėl to teisti.
  • Suteikti atsakomybę (padėti padengti stalą, prižiūrėti augalą, turint augintinių – įpilti maisto)
  • Skatinti vaiko sprendimų priėmimą (ką šiandien gaminsimės valgyti, kokią knygą skaitysime, kokį žaidimą žaisime?) Šioje situacijoje jei jau klausiame turime suprasti, kad atsakymas galbūt ne visada mums patiks, tačiau turėsime priimti.
  • Nespręsti visų problemų už vaiką – skatinti pačiam ieškoti būdų. Šioje vietoje aš taip pat dar mokausi. Turbūt mamos sutiks, kad tas mamų instinktas yra ir labai norisi iškart padėti vaikui, net ir ten, kur jis tikrai gali pats. Bet „ai bus greičiau”, nebus nepasitenkinimo. Bet ištiesų galime labai nustebti, kiek visko geba mūsų vaikai.

Noriu atkreipti dėmesį, kad nėra vienos taisyklės visiems vaikams, kiekvienas vaikas ugdosi/mokosi skirtingu tempu – vieni anksčiau pradeda rengtis, kiti anksčiau pradeda važiuoti dviračiu, trečias aiškiau kalba, o ketvirtas labai anksti pradėjo sėstis ant puoduko ir visi šie dalykai vienodai svarbūs, tik kiekvienam vaikui vyksta skirtingu tempu, nelyginkime savo vaikų su kitais. Svarbiausia pasitikėjimas ir kantrybė, visi jie pasieks savo pergales savo laiku. Svarbiau nei greitis yra vaiko pasitikėjimas savimi ir noras bandyti.

Grįžti į tinklaraštį